Skiedriniai stogai – tai seniai išbandyta ekologiška ir patikima stogų danga, plastiškai įsiliejanti į mūsų Lietuvos kraštovaizdį. Skiedros plačiai paplito tik po pirmojo pasaulinio karo. Skiedriniai stogai pakeitė šiaudinius, nes buvo ilgaamžiškesni ir ne taip greit užsidegantys. Skiedros buvo drožiamos dažniausiai iš drebulės, nes bėgant laikui džiūdama ji tampa vis tvirtesnė. Kokybiškai uždengtas stogas tarnaudavo apie 30 metų.

Mediniai stogai yra lengvi, todėl jiems nereikia sudėtingų ir sunkių stogo konstrukcijų. Jie atsparūs žiemos šalčiams, apledėjimui, vasaros karščiams ir rudens vėjams. Gerai izoliuoja garsą, ypač lyjant smarkiam lietui ir pučiant stipriam vėjui. Skiedriniai stogai, kaip natūralios medžiagos konstrukcija, gerai dera su medinėmis sienomis.

Skiedros drožiamos iš nešakotos drebulės. Skiedroms drožti netinka sausa ir šakota mediena. Drebulinis skiedrinis stogas yra atspariausias atmosferos poveikiui – saulės spinduliams, drėgmei. Kad skiedros tarnautų dar ilgiau, jos impregnuojamos įvairiais antiseptikais.

Mes siūlome iš drebulės drožtas skiedras 50, 70 cm ilgio, 7-15 cm pločio ir 4-6 mm storio. Skiedromis dengiami pavėsinių, namų, pirčių, ūkinių pastatų stogai.

Išdrožtomis skiedromis reikia tuojau pat, kol jos dar neišdžiūvo, dengti stogą. Jei skiedros apdžiūvo, prieš pradedant dengti stogą, jas reikia išmirkyti vandenyje. Skiedros kalamos ant grebėstų – 35×50 mm arba 50×50 mm skerspjūvio tašelių. Grebėstų išdėstymo žingsnis priklauso nuo skiedrų ilgio ir stogo dengimo būdo.Dengiant reikia žiūrėti, kad drožiant perkirstų skiedrų medienos sluoksnių galai būtų nukreipti žemyn. Taip paklojus skiedras vanduo medienos plaušų laisvaisiais galais nuteka žemyn, nepatekdamas į skiedrų vidų. Skiedros apsaugojamos nuo greito puvimo. Skiedrą palenkus matosi, kaip išdėstyti skiedrų medienos plaušų galai.

Skiedros klojamos eilėmis, uždedant vienos skiedros kraštą ant kitos skiedros. Kitas sluoksnis kalamas priešinga kryptimi, irgi užleidžiant šonu vieną skiedrą ant kitos. Tokiu būdu du gretimi skiedrų sluoksniai būna pasvirę į skirtingas puses. Taip paklojus skiedras vanduo neprasiskverbia į pastogę, o ir pačios skiedros mažiau įmirksta.

Skiedroms prikalti naudojamos 1,5-1,7-2,0 mm skersmens, 50-60 mm ilgio ir ilgesnės vinys. Kiekviena skiedra prikalama viena vinimi prie antrojo nuo skiedros apačios grebėsto. Kita skiedrų eilė, norint apsaugoti vinis nuo greito rūdijimo, turi keliais centimetrais uždengti anksčiau prikaltos skiedrų eilės vinių galus.

Skiedromis stogai dengiami dviem, trimis, keturiais ir net penkiais skiedrų sluoksniais. Dažniausia dengiama dviem, trimis sluoksniais.
Dengiant dviem sluoksniais, kiekviena skiedra turi gulėti ant trijų grebėstų, o trimis – ant keturių grebėstų.

Dengiant dviem sluoksniais, pirmoje eilėje jie kalami iš skirtingo ilgio skiedrų – pusės ir viso ilgio. Dengiant trimis sluoksniais, naudojamos trijų skirtingų ilgių skiedros. Prie kraigo baigiama dengti atvirkščia tvarka, tai yra trumpinant skiedrų ilgį.